1Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! 2Jis sako:
Aš išklausiau tavęs priimtinu metu,
aš tau pagelbėjau išganymo dieną.
Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena! 3Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. 4Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, 5plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; 6pasirodome tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, 7tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; 8gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, 9nepažįstamais ir gerai žinomais, kai mirštame ir štai vėl gyvuojame, kai esame baudžiami ir nenužudomi, 10kai liūdime ir visą laiką esame linksmi, kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime ir viską turime.
11Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, korintiečiai, mūsų širdis jums tapo erdvi. 12Mumyse jums ne per ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse. 13Tad atsimokėkite tuo pačiu, – kalbu kaip vaikams, – ir praplėskite savo širdis!
Siekime šventumo
14Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? 15Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu? 16Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievo pasakyta:
Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu;
aš būsiu jų Dievas,
o jie bus manoji tauta.
17Todėl:
Išeikite iš jų
ir atsiskirkite, – sako Viešpats, –
ir nelieskite netyrų daiktų.
Tuomet aš jus priimsiu
18ir būsiu jums tėvas,
o jūs būsite man sūnūs ir dukterys, –
taip sako visagalis Viešpats.
